"Romuva" kviečia sutikti Jorę ir paminėti Pilėnų žygdarbį Šiemet balandžio 29-30 dienomis Lietuvos Romuva kartu su Molėtų krašto muziejumi ir Žaliųjų klubu Gojus jau dešimtus metus iš eilės visus kviečia į pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Molėtų rajone Kulionių kaime šalia Astronomijos observatorijos esančioje Senovinėje dangaus stebykloje, ši šventė švenčiama kasmet nuo 1997-tų metų. "Į šventę kviečiami visi kas nori kartu pasitikti sprogstantį pavasarį, įsilieti į pavasarinio gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti jėgų visiems metams" sako šventės organizatorius Molėtų krašto muziejaus darbuotojas ir Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas. Tradiciškai pirmąją šventės dieną bus surengta šventinė talka. Kai šventvietė bus sutvarkyta ir papuošta pirmąja pavasario žaluma, talkininkai bus pakviesti išsikaitinti ir išsiperti senovinėje dūminėje pirtyje. Norintys padedant meistrui Rimantui Ordinui galės pasidirbdinti arba nusipirkti sau patinkantį baltišką žalvarinį papuošalą. Vakare vyks vakaronė, kurioje bus kalbamasi apie baltų ir indų tradicijų artimumą, įspūdžiais iš dvasinės kelionės po Indiją dalinsis Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir kiti romuviai. Antrąją šventės dieną šventine vora su giesmėmis žygiuosime į Kulionių piliakalnį. Ten giesmėmis ir apeigomis pagerbsime per amžius Lietuvą gynusių karžygių atminimą bei visų tautos protėvių vėles, prisiminsime nemirtingąjį Pilėnų žygdarbį, kuriam šiemet sukanka 670 metų. Gyvosios istorijos klubų Varingis ir Tamplieriai karžygiai pasistengs atgaivinti būtųjų šlovingų kovų akimirkas, sukryžiuodami kardus su aršiaisiais kryžiuočiais sako Jonas Vaiškūnas. "Tai bus didžiausias mūšis ant Kulionių piliakalnio per paskutinius 600 metų" pastebėjo "Varingių" būrio vadas Gytautas Braidokas. Iki šių dienų išlikę padavimai liudija, kad ant šio piliakalnio stovėjusios pilies gynėjai, kaip ir Pilėnai, pasirinko mirtį ugnies liepsnose, bet savo protėvių tikėjimo neatsižadėjo. Pasak Lietuvos Romuvos Krivio Jono Trinkūno: Pilėnų pavyzdys rodo, kokia kainą teko sumokėti už mūsų tautos laisvę. Per šimtą metų kryžiuočiams taip ir nepavyko įsitvirtinti dešiniajame Nemuno krante. Pilėnai parodė, jog mes lietuviai galinga ir neįveikiama tauta. Tik išsaugoję Pilėnų dvasią galime tikėtis tautos gyvybingumo ir išlikimo dabarties ir ateities istorijos vingiuose".
Čia pat Kulionių piliakalnyje protėvių vėlių ir Dievų akivaizdoje Lietuvos Romuvos Krivis prisaikdins pasišventusiuosius būti romuviais. Protėvių atminimui skambės KŪLGRINDOS, GILĖS ir kitų giesmininkų giesmės. Vėliau švenčiantieji darnia eisena sugrįš į Dangaus stebyklą, kurioje aukos seniesiems baltų dievams, dėkos už atsimainančią gyvybę ir pavasarines galias bei gėrybes, giedos apeigines giesmes. Bus įšventinta skulptoriaus Algimanto Sakalausko išdrožta ąžuolinė Dievo Perkūno skulptūra. Tardami iškilmingus linkėjimus visi Perkūno šventovei aukos iš savo krašto atgabentus lauko akmenis. Galiausiai bus ragaujamas didžiuliame katile visą šventę viręs ypatingas apeiginis viralas. Spartindami pavasarį gamtoje ir savo sielose visi supsis, šoks apie šventinį laužą, ridens margaspalvius kiaušinius joručius. "Norime atkreipti visų dėmesį į ypatingą gamtos prisikėlimo laiką. Priminti, kad kiekvienas esame atbundančios gyvasties dalimi. Kviečiame patiems sau pasidaryti šventę, įsijungiant į bendras apeigas bendrai giedant ir atliekant bendrus apeiginius veiksmus. Kiekvienas galės tarti sveikinimo žodį, pagiedoti, pašokdinti, pavaišinti kitus... Amatininkai kviečiami parodyti savo amatų, parduoti savo dirbinių. Folkloriniai ansambliai teatvyksta pasidalinti iš protėvių perimtu menu Tik t aip pasisemsime jėgų visiems metams, patirsime postūmį eiti pirmyn, kurti Darną. Kunkuliuojantis pavasarinis kūno nerimas tuomet pavirs dvasios Galia ir užpildys mūsų sielas atgaivos ir stiprybės jausmu, sako šventės organizatorius Jonas Vaiškūnas. Daugiau žinių apie šventę galite rasti: Lietuvos Romuvos informacija
:::
|
