 Kino ekspresionizmas Šiauliuose - DVIGUBAS KVADRATUNors praėjo jau beveik 100 metų nuo ekspresionistinio kino gimimo Vokietijoje, šio stiliaus filmai kuriami iki šiol ir nei kiek ne mažiau jaudina kino mėgėjų vaizduotę. Vienas iš tokių režisierių, Peter Greenaway, yra pasakęs: "Nemanau, kad mes kada nors esame žiūrėję kiną. Manau, kad per 100 metų mes matydavome tik iliustruotą tekstą..." Vis dėlto lapkričio 11-13 dienos Šiauliuose skelbiamos kino dienomis, būtent ekspresionistinio kino dienomis.Ekspresionistinio filmo su primityviu Holivudo produktu sumaišyti neįmanoma, bet atskirti jį nuo kito modernaus stiliaus filmo prieš tai nepasidomėjus paprasta irgi nepasirodytų. Pati aiškiausia nuoroda būtų turbūt konkrečių režisierių pavardės: Hiroshi Teshigahara, David Lynch, Fritz Lang, Peter Greenaway, Alain Resnais, Michael Curtiz, Antonio Mercero, Jean Cocteau. Būtent šių ekspresionistinio kino atstovų filmai ir bus rodomi festivalio metu. Visi režisieriai išskirtinai genialūs ir įdomūs, turintys savitą stilių ir tendencijas. Tačiau juos vienija ekspresionistinio vaizdavimo maniera. Jų filmuose pabrėžtina stipri herojų vidinė įtampa, nerimas, emocinis santykis su tikrove, neigiami socialiniai reiškiniai, sukeliantys prievartą, kančią, skurdą. Tolstama nuo klasikinių idealų, visa ko išraiška ypač tiršta, sustiprinta. (Tuo remiantis parinktas ir atitinkamas kino dienų pavadinimas "Dvigubas Kvadratu" netradicinė forma, sustiprinta žodžių junginio reikšmė, jeigu tokia yra iš viso...) Erdvė kai kuriuose ekspresionistinių filmų epizoduose miglota ir neaiški. Atrodo, visai arti realybės, bet turi ir tą patį "sapno sindromą", kai vietos suvokti ir aprėpti nesugebi. O iš tos vienos neapibrėžiamos vietos siužeto niuansai permeta į kitą. Kitą vietą ar net laiką. Pavyzdžiui, A. Resnais filme "Je taime, Je taime" ("Aš tave myliu, aš tave myliu") herojaus praeities emociniai paveikslai išdėstyti 150-yje epizodų nuo dviejų sekundžių iki dviejų minučių trukmės, kurie tarpusavyje gali būti susiję, o gali ir nebūti. J. Cocteau vienas iš XX amžiaus menininkų, vadinamų "multitalentais" režisierius, poetas, novelistas, tapytojas, scenaristas, dizaineris, aktorius, tarp kitko, homoseksualus ir nei kiek nebandantis to slėpti. Jo avangardiniuose filmuose gausu simbolizmo, siurrealizmo detalių. Japonų režisierius H. Teshigahara ekranizavo ko gero visas Kobo Abe noveles, kurios irgi nepasižymi tikroviška realybe, ar aiškia kompozicija. "Tanin no kao" ("Svetimas veidas") psichologinė novelė, siurrealizmo išsiveržimų kupinas filmas su viena siužeto linija ant kitos. A. Mercero per gana netikėtą prizmę savo filme "Planta 4a" ("Ketvirtasis aukštas") vaizduoja vaikus, sergančius vėžiu. Tai pusiau drama, pusiau juoktis verčianti komedija. Taip, ekspresionizmas ypač tolerantiškas žanro atžvilgiu. D. Lyncho "Wild at Heart" ("Laukinis širdyje") tuo pačiu metu kriminalinė, bet romantiška drama / trileris / komedija. Taigi, "Dvigubas Kvadratu" peržiūroje bus parodyta įvairiausio pobūdžio filmų nuo muzikinės dramos iki mokslinės fantastikos. Trumpai apibūdinant ekspresionistinį kiną geresnio žodžio ir nerasi tiesiog kitoks. Ir skirtas jis kitokiam, intelektualiam žiūrovui. Tam žiūrovui pertraukų tarp filmų metu bus surengtos diskusijos, trumpos paskaitos, trumpametražių ekspresionistinių filmų apžvalga. Per tris dienas bus parodyta apie 15 skirtingų režisierių darbų, kurie lauks įvertinimo ir nuosprendžio kinas tai, ar tik teksto iliustracija. Tiesa, paties režisieriaus P. Greenaway, labai kritiškai vertinančio kino evoliuciją, kadrai dažnai gali pasirodyti stulbinančiomis iliustracijomis. Bet kuriuo momentu filmą sustabdžius, tai, kas matyti ekrane, sudarys ne kokį kitą, o ekspresionistinės tapybos įspūdį... Lapkričio 11 13 d., Šiauliai
|