"Garsas šūdas!", "Apšvietimas gaidys!" išlepusi jaunoji metalistinė byvio ir bathedo karta, lengva ranka besimėtanti kaltinimais interneto forumuose, berods, negalėjo net įsivaizduoti, kas Lietuvos metalinėje scenoje dėjosi tais karingais pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tada, Baltupių vidurinėje mokykloje vykę pirmieji "Death Comes", buvo lyg savotiškas iššūkis: grįši arba gyvas ir apysveikis, arba atsibusi pridaužytas mokyklos stadione. "Death Comes" buvo lyg savotiškas metalinės scenos veidrodis, kiekvienais metais vis labiau išsibujojantis, iš mokyklinės aktų salės, persikėlęs į a.a Geležinį kablį, ir savo ciklą užbaigęs dešimtuoju festivaliu Sportimos manieže su MOONSPELL priešakyje. Tačiau gera vieta niekada nebūna tuščia, ir štai, jau kelintą sausį iš eilės metaliniai jaunėliai ir aprūdiję senoliai, puikiai atmenantys dar ir Baltupių pragarėlį, užgniaužę kvapą laukia geležinio speigo Ferrum Frost. Populiariausio metalinio interneto portalo Ferrum.lt komanda, kažkada šių žiemos festivalio ciklą pradėjusi su ganėtinai siauram ratui žinoma suomių komanda INSOMNIUM, pernai "padavė" šlovinguosius ENTOMBED. Tad gal ir nenuostabu, kad pasirodžius pranešimui, jog šį kartą "Ferrum Frost" bus dedikuotas tik lietuviškai scenai, internete netrūko apsiverkusiųjų, ar net griežiančių dantį kaip čia taip, be starsų iš užsienio. Prie Mulen Ružo neetatinis www.dangus.net korespondentas pričiuožė lygiai 18 valandą, kada ir turėjo prasidėti "Ferrum Frost". Didžiam mano nustebimui, prie durų nebuvo jokios spūsties: būrelis šaltuko maniakų ramiai tuštino pigiausio alaus bliaubes, o keturiolika ŽAS ir kito lietuviško metalinio undergroundo fanų išsirikiavę į "maximinio" tvarkingumo eilutę, ramiai laukė, kol apsauga rankomis prasikoš pro jų kišenes, organizatoriai nusičiups po Maironį ir tu jau viduje. Už uždarytų salės durų girdėjosi įnirtingo soundčeko garsai, pamažu buvo okupuotas baras. Žmonių sulig kiekviena minutė ėmė daugėti. Prabėgus valandai jau teko stipriai įsirėmus kojomis į grindis, ginti ir savo trapią gyvybę ir dar trapesnius Mulen Ružo veidrodžius kokių 700-800 žmonių minia, lyg papuolusi į spąstus, negalėdama įeiti nei į salę, nei išeiti į lauką, bangavo, vis grasindama arba pralaužti duris, arba savo mase uždusinti porą neužsigrūdinusių paauglių. Pakvipo 1992 metų pavyzdžio Baltupių išgyvenimo mokykla. Organizatoriai truputį sunerimusiais veidais tvirtino patys patekę į savotiškus spąstus soundčeką teko nukelti porai valandų dėl tradicinio šeštadieninio numizmatų susiėjimo. Galų gale, salės durys prasiveria, ir minia, laistydama alaus putas, prasiveržia į salę. "Ferrum Frost 2006" uždanga pakyla.... Šioje reportažo vietoje, nutaisius arogantišką muziko vertintojo snukį, reikėtų pažerti kritiškų pastabų. Tačiau, velniai griebtų, vis dėlto, kiekviena sunkrokio (ir ne tik) grupė nusipelno pagarbos jau vien už tai, kad turi kantrybės mirkti ilgus mėnesius rūsyje, ar tenkintis pogrindiniais mažais koncertėliais, laukdama tos akimirkos, kai bus pastebėta ir pakviesta į didesnį sambūrį, savotišką ataskaitinį festivalį tokį kaip "Ferrum Frost". Ką tik savo antrąjį albumą Inferi išleidę OSSASTORIUM buvo nusiteikę supliekti ypatingai aršų death/black pasirodymą. Techniniai trukdžiai ir kalbos, raginančios įsigyti paskutines "Inferi" kopijas, kiek numušdavo norą brautis link scenos, tačiau šiems Kauno-Tauragnų vaikinams jau vien už lietuvių kalbos propagavimą savo dainose reikėtų pastatyti paminklą. Dar vieni patriotai, nusilenkiantys lietuvių kalbai ir net folklorui taip pat kauniečiai THUNDERTALE grojo paskutiniai, salei jau gerokai aptuštėjus. Tačiau heavy metal genijams tai buvo nė motais prie scenos iš proto einantis fanų būrys geriausiai įrodo, kad šių vaikinų laukia šviesi ateitis, žinoma, jei tik užteks kantrybės. "Mes dar turime jėgos", ar ne? Galiu lažintis, kad jei šie vaikinai po kelerių metų ir neturės kontrakto su didesne leidybos įmone, tai bent jau įspūdingu groupies būriu pasigirti tikrai galės. Tačiau pagrindinė festivalio korta, žinoma, buvo ne visos aukščiau išvardintos grupės (kad ir kiek joms skaudėtų dėl to širdis). "Mandarinai - jėga", - ŽAS gerklei Mariui Bereniui Trū Sabakai pradėjus cituoti kultinę pochuistinės popmuzikos kūrinį, salė jau buvo užsipildžiusi "nuo iki". Legendos byloja, kad kaip tik tuo metu į Trū ir trinktelėjo iš salės atskridęs mandarinas (apie jį buvo kalbama tiek daug, kad rodėsi, jo reikšmė išaugo iki Molotovo kokteilio). Prie scenos išdygo keliolika rankų su į viršų ištiestais viduriniais pirštais. Atrodė, kad tuoj kažkas sprogs. Ir sprogo! "Sudrumskime ramybę", "Kalbos inspekcijai", a.a GHOSTORM koveris "Unnormal", "Ji suka (Gyvenimo ratu)", ir begalė keiksmų nedaug, oi nedaug kas Lietuvoje rengia tokios provokuojančius pasirodymus, kuriuose susipina ir pyktis, ir humoras. ŽAS, nors ir deklaruojantys pochuizmą, šiam koncertui atsakingai pasiruošė. Ir nors iš šalies atrodė, kad Trū veltui laiko prie baro neleido, o rudas Bilo įdegis, priėjus prie mikrofono, dingo, trumpalaikis (??) ŽAS sugrįžimas pasisekė. Vidurinius iškeltus pirštus pakeitė tradiciniai metaliniai gestai, prie scenos užvirė besistumdančios publikos katiliukas, "slammingo" veteranai ant scenos porą kartų net įsigudrino užmesti vieną Ferrum.lt pagalbininką. Žiauru buvo matyti, kaip jį nuo scenos žemyn galvą be gailesčio bloškė prišuoliavusi scenos apsauga. O kai Trū užtraukė metalgalvių himną "Bybis raibas", prieš akis vėl iškilo tie patys 1992-ieji, Baltupių vidurinė mokykla, ir tas pats regrediorinis Trū, paniręs į ekstazę ir rėkiantis "Ar Jūs matote šėtoną?". Karta pakeitė kartą, popierinius fanzinus išstūmė internetas, demo kasetes su kseroksiniais viršeliais solidžiai pagaminti kompaktiniai diskai. Scena keičiasi, tik "Bybis raibas" vis toks pats, priverčiantis "trū" metalistus prarėkti balsus.
|
Dar labiau kraują įkaitino žinia, jog į popmuzikos lankas pasukusių senų senovėje kultinėse metalo komandose grojusių vaikinų kūrybinis susivienijimas ŽAS smogs į užgertas kepenis metalizuota programa. Kuluaruose sklido kalbos, kad ŽAS varys "jumpcore", neva, kelis kartus geriau nei RAGE AGAINST THE MACHINE. Ferrum.lt komanda, anksti supratusi, kad šiais laikais be viešųjų ryšių net ir metalinėje scenoje nieko nenuveiksi, dar labiau aistras pakurstė, paskelbdama "ultra brutal" stiliumi sukurptą interviu su Linu Zarecku-Choru. Komentarų skaičius ir turinys ryškiai bylojo: "defkamsinių" Baltupių dvasia tvokstelės arba dabar, arba niekada. Tad ar dar galėjo iškilti klausimas, ką pasirinkti sausio 28-osios vakarą glamūrinį "Radiocentro" apdovanojimų šurmulį, "Eurovizijos" atranką per teliko ekraną ar "trū" metalinį speigą? 
Kėliau alaus bokalą ir už black metal naujokus DARK RAVAGE (vokalistui atskira pagarba už apyrankes, ant kurių buvo suverta ar tik ne pora kilogramų vinių iš "Senukų" prekybos centro), ir už melodingą death plėšančią MANDRAGORA, apsiginklavusią nauju gitaristu iš atominio miesto ir dar piktesnę veido išraišką nutaisiusiu Riabovu jaunesniuoju priešakyje, ir už "amžinojo progresyvininko" Sigito Vėlyvio GOETHEANUM. Nedaug trūko, kad alumi pradėčiau lietis galvą per emocijomis sprogstantį SHADOWDANCES pasirodymą. Stebint pastarųjų koncertus, dažnai apima toks jausmas, kad už mušamųjų pasislėpęs Juodas išrengia nuogai savo sielą ir lieka tik žingsnelis iki išprotėjimo. Na, ta, gerąją prasme :). 