Aušra Mačiulytė: "Lietuviškos runos"
leidinio pristatymas

textas ir foto: ugn

Sausio 14 d. žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į Aušros Mačiulytės leidinio "Lietuviškos runos" pristatymą jaukioje knygyno "Septynios vienatvės" aplinkoje Kaune. Jauna moteris pristatė keletą metų tobulintą lietuviškų runų sistemą, - ją trumpai aprašė nedidukėje knygelėje, prie kurios pridėtas siuvinėtas maišelis su runomis, - taigi kiekvienas norintis gali šiuos okultinius reikmenis naudoti praktiškai.

Autorė pasakojo, jog lietuviškų runų sistemą paveldėjo iš senelės Rozalijos, kuri buvo audėja ir žolininkė, gyveno Daugėliškyje prie Ignalinos. Vėliau A.Mačiulytė turėjo dar tris mokytojus, kurie visi buvo aukštaičiai, susiję su autore artimais ir tolimais giminystės ryšiais. Tai, kas daugeliui atrodo neįprasta ir raganiška, moteris žinojo nuo ankstyvos paauglystės. Ilgą laiką ji nenumanė, kad Lietuvoje ši ezoterinė sistema yra beveik nežinoma. Paskatinta draugų, Aušra Mačiulytė nusprendė sunykusios tradicijos atgarsius atskleisti neįprastu leidiniu.

Runomis autorė įvardija įvairius ornamentinius ženklus, kurių daugelį sutinkame audinių raštuose. Ji pabrėžė, jog tai aukštaitiškos runos, kurios veikiausiai skiriasi nuo žemaitiškų, dzūkiškų ir tuo labiau nuo germaniškų bei skandinaviškų. Išties, lyginant "Lietuviškas runas" su žymiaja Futhark tradicija, skirtumai ryškūs. Sunku būtų susieti šiuos ženklus ir su tais baltiškais rašmenimis, kurie randami legendinėje Prūsijos Romovės vėliavoje, Mindaugo monetoje ar Airėnų akmenyje prie Kernavės.

Paveldėtą būrimo sistemą Aušra Mačiulytė tobulino padedama šeimos ir kolegų raganautojų. Pasak jos, tai buvęs nedėkingas ir sunkus darbas, nes folklorinės medžiagos nėra išlikę daug. "Lietuviškos runos" pateikiamos patrauklia žaidimo forma ir pabrėžiama, jog leidinys nepretenduoja į mokslinį darbą. Tačiau autorė teigia į runas žiūrinti labai rimtai, - tiesiog pats būrėjas savo patirtimi ir nuostatomis nusprendžia kiek rimtas jo būrimas. "Tai viso labo nuorodos, o kas toliau - kiekvieno fantazijos dalykas. Tik patarčiau išeliminuoti aklą tikėjimą, nes dėl to kiltų problemų," - buvo sakoma pristatyme.

Dvidešimties puslapių knygelė surišta su runų maišeliu taip, kad neatrišus raištelių neišeina pažvelgti nei į knygelės, nei į maišelio vidų. Pasak autorės, virvelę atriša tik tas, kas vėliau bus būrėja(s). Perskaityti knygelę, savotišką trumpą naudojimo instrukciją, užtrunka kelias minutes. Maišelyje sudėtas 23 runų komplektas - nedideli apskriti moliniai "žetonai" su ženklais. Jų pavadinimai - Saulė, Auka, Žaltys, Varpa, Giltinė, Dievai, Apsauga, Voras, Mėnulis, Kelias ir t.t. Buriant runos traukiamos iš maišelio kaire ranka ir dėliojamos tam tikra seka. Paprastai būriama ne ilgiau kaip metus, kai gaunami atsakymai į esminius žmogaus gyvenimo klausimus. Šios runos taip pat naudojamos užkeikimams, laimės palinkėjimams, ženklinant aplinką, mezginiuose ir t.t.

Pasak autorės, darant runas buvo svarbu, kad procese dalyvautų 4 esminiai elementai - žemė, oras, ugnis ir vanduo. Todėl pasirinkta medžiaga - molis, kuris buvo kelis kartus degtas, panaudojant varį (svarbų elementą okultinių reikmenų gamyboje), ir vėliau virtas bičių vaške. Tai buvo nelengvas darbas, kurį autorė kantriai atliko pati. Kitas ritualas buvo sudėti runas į maišelį - būrėja tai darė sukdamasi ratu, kaip reikalauja tradicija. Kiekvieną komplektą ji pati ir surišo. Tokių unikalių "Lietuviškų runų" leidinių padarytas limituotas kiekis - 1000 vnt. Jeigu bus daroma daugiau komplektų, jie bus gaminami paprasčiau, be ritualų.

Įdomu tai, kad komplekte yra 23 runos vietoj visoms rimtoms maginėms sistemoms įprastų 24. A.Mačiulytė sakė nesiryžusi įdėti 24-os runos, nes tai per daug stiprus ženklas - jeigu jis iškrenta buriant, tai nebegali nutikti kitaip negu rodo runos. Būrėjos teigimu, kai kuriems žmonėms nelaimę lemiančiu atveju kartais geriau negauti tokio nepaneigiamo patvirtinimo. Neįdėta runa - tai dvigubo žaibo ženklas, skandinavų sistemose įvardijamas kaip Sowilo (Saulė), panašų naudojo vokiečiai ant SS uniformų. "Tai iki šiol gyvas ir skaudus ženklas mūsų žemėje, - sakė autorė. - Mano padarytų runų atveju jį kompensuoja bičių vaškas, nes bitės yra šventos." Paklausta, ar be vieno ženklo nepraras galios visa ketureilė runų sistema, būrėja teigė taip nemananti, nes lietuviams esą magiškesni skaičiai yra 3, 9 ir t.t.

"Lietuviškas runas" išleido UAB "Ezoterinis menas", kuri įkurta išleidus lietuviškas būrimo kortas ir užsiima okultinių reikmenų gamyba bei idėjų pardavimu. Žinoma, raidžių "UAB" gretinimas su ezoteriniu menu, bei siuvinėjimas ant runų maišelio nuteikia pakankamai skeptiškai...

Tačiau A.Mačiulytės darbas yra tikrai savitas, įdomus ir, tikiu, nuoširdus, ypač jei istorija su ženklų paveldėjimu iš senelės audėjos buvo tokia, kaip papasakota. Tai studija, kurioje neabejotinai vyrauja moteriškas pradas, todėl leidinys veikiausiai ras atgarsį tarp įvairaus lygio burtininkavimais užsiimančių merginų. Net jei naudojamos tik kaip žaidimas, šios runos turi ryšį su sava baltiška mitologija ir ezoterika, ir yra kur kas efektyvesnės ir natūralesnės nei nūnai paplitęs rytietiškas vartotojiškas "dvasingumas".

"Lietuviškos runos" atrodo kaip originalus ir pozityvus leidinys, kuris gali pasitarnauti pradmeniu tiems, kas nori rimčiau gilintis į baltiškos pasaulėjautos paslaptis. Pati Aušra Mačiulytė taip pat užsimena apie tai, kad su laiku galbūt išplėtos savo patirtį į solidžią studiją. "Laukia sunkus darbas," - šypsodamasi atsiduso ragana. Tikėkimės ji tą padarys.

Pristatytas leidinys pardavinėjamas po 20 Lt. Netolimoje ateityje, jei autorė sutiks, Dangus planuoja "Lietuviškas runas" įtraukti į savo katalogą. Aplankyti leidėjų svetainę galite adresu: http://www.kulturosmagija.lt/