Nuaidėjo ketvirtieji Akiwarai - juodi ir kieti
textas: Blue Gothic
foto: Gediminas Bartu
ska

Šaltas lapkričio 27 -osios vakaras. Mėnulio pilnatis danguje. Tinkamas metas tamsiems garsams ir pojūčiams... Todėl išsiruošiau į "Akiwarai : Schwarz" su ypatinga nuotaika. Juk Akiwarų ciklui sukanka metai...

Štai jau lipu apledėjusiais laiptais į Tauro kalną. Mane pasitinka nuo kalno čiuožinėjantys vaikai, o užsižiūrėjusi į pro debesis švytinčią pilnatį, kelis kartus netyčia ir aš vos nenuriedu žemyn. "Mulen ružas" sveikinasi dar tuštokomis patalpomis ir Marilyn Manson'o video. Į salę nieko dar neįleidžia (na, ir nėra reikalo ten eiti, kai niekas negroja). Maloniai nuteikia ant stalelių uždegtos žvakės, taigi valandžiukę taip ir "pramedituoju" prie liepsnos ir arbatos. Publika renkasi gana nedrąsiai - anšlago visgi nesulaukta. Galbūt tam turėjo įtakos ir tai, kad mieste neleista iškabinti plakatų.

Atidarius salę, jau išsyk ant scenos pasirodo LAUXNA LAUKSNA, pažįstami iš ankstesnių Akiwarų bei dar ne vieno renginio. Jie įsijautę maišo industrijos ir folkloro kokteilį, pagardintą įdomiais "nukreizėjimais". Smagiai nuteikia vokalistas Povilas su velnio ar balažin kokio bieso kauke, kurią, deja, vėliau nusiima. Turbūt trukdė dainuoti. Kaip ir anksčiau, Lauxna žavi savo nuoširdumu, ir ateitį jiems norisi prognozuoti kuo geriausią.

Po trumpos pertraukėlės vietą ant scenos užima estai FORGOTTEN SUNRISE, Lietuvoje matomi ne pirmą, ir tikėkimės, ne paskutinį kartą. Dėkui dievams, šįkart nepasikartojo techninės problemos, ištikusios Kunigundos metu - pasirodymas (bent jau mano akimis žiūrint) rieda labai sklandžiai. Kuratino vokalas varijuoja tiesiog neįtikėtinai, o jis pats ant scenos "ardosi" vos ne labiau nei publika salėje. Jo įsijautimas bei death beat muzika verčia kojas ir rankas pačias kilnotis. Estai tikrai neaptingę - į savo programą įpina ir anksčiau negirdėtų naujienų.

Pertraukėlės metu suspėju susigundyti "GothicFantasmagoria"  juvelyrikos grožybėmis. Jomis publiką vilioja kaip visad nuostabios sesutės klaipėdietės, įsikūrusios paslaptingiausiame ir tamsiausiame klubo kampelyje. Tampu ir mažučio kriminalo liudytoja - kol prie kompaktų ir marškinėlių stendo spoksau į stringus su The Ancient Gallery logotipu, šalimais buvusi panelė negaišdama capteli arčiausia stendo krašto buvusį CD ir bando dingti minioje. Deja, vargšelę greit pagauna apsauga. Matyt, mergaitė gerai "įkalė" ir supainiojo MJS kompaktą su Him'ais. :) Drįsčiau pasiūlyti ateityje diskus prie stendo pritvirtinti...

Tuo metu jau nuskamba pirmieji SIELA akordai. Tai mano personaliai dievinami "žvaigždukai", todėl iškart skubu kuo arčiau scenos. Įdomu, ką jie parodys – juk ką tik grįžo iš Vokietijos... Šįkart jie - duetas. Vokalistas Aurelijus - Sielos siela ir gitarą "pjaunantis" kaunietis Jonas irgi pateikia staigmenų. Bet publiką labiau uždega senesnės dainos, šįkart skambančios naujai ir moderniai. Mano nuomone, iš senojo nostalgiško skambesio beliko tik nepakeičiamas Aurio vokalas ir nepakartojama nuotaika - kai suvoki, kad beveik visi aplink žino dainos žodžius ir užsidegę pritaria mėgstamai grupei. Užburta plazdančio raudono audeklo publika nenori paleisti sielininkų, ir jie grįžta bisui. Siela sugebėjo smarkiai pasikeisti ir likti publikos favoritais - tai tikrai nuostabu.

Po jų atakai ruošiasi vokiečių komanda THE ANCIENT GALLERY. Prisipažinsiu, anksčiau jų klausiusi nebuvau, tačiau tikėjausi, kad organizatorių pažadai neapvils... Maloniai nuteikia jau sceninis grupės įvaizdis - basakojis ir "basagalvis" vokalistas įsivyniojęs į sidabriškai žalią sijoną. Suderinta likusių trijų narių apranga parodo, jog vaikinai gana rimtai ruošiasi pasirodymams. Be to, vis sugalvota kažkas įdomiau nei vis ta pati "gotiška" juoda. :)

Jau nuo pat pirmų garsų aišku, kad grupė puls srogdinti mūsų ausų būgnelius negailestingu vokišku skambesiu. Truputį primena Rammstein, bet dar pavojingiau ausims. Gaila, bet techninės problemos lyg užkeikimas persekioja "Mulen Ružą" - po antros dainos grupė priversta padaryti pertrauką, kurios metu giria publiką ir liaupsina lietuviškus lengvus alkoholinius gėrimus.

Po kelių minučių pasirodymas tęsiasi, pagyrimai ir ovacijos nenutrūkstamai liejasi tiek iš publikos, tiek iš muzikantų pusės. Taip, šis vokiečių ketvertukas tikrai kietas – industrija maišosi su sunkiuoju roku, energija liejasi kaip lietuviškas alus, publika trypia lyg kareiviai rikiuotėje... Po jų pasirodymo ne aš viena jaučiuosi pritrenkta...

Netrukus sužinau, kad iš Kauno neatvyko Dj Arlequin, taigi susiruošiu namo. Iš dangaus vis dar spokso Pilnatis, o ausyse skamba tamsūs nakties ritmai.

Labanakt. Iki kitų susitikimų.

--- --- ---

ugn prierasas:

Na, mieloji autorė visgi suklydo - DJ Arlequin atvyko tiesiai iš savo draugės gimtadienio ir trenkė gerą setą (giriu! :), žinoma nepamirštant paminėti esto 4-got-10 (kuris tiesiog svaigsta nuo atmosferos Lietuvoje :) ir, be abejo, DJ Chimera. Pokoncertinis įsisiautėjimas apie 2 val. pasiekė maximumą, kai pribėgusi klubo vadybininkė Jurga kone maldavo keisti muziką ramesne ir kažkodėl rėkė "tai ne muzika, tai atvira propaganda" :))

Koncertas buvo nuostabus ir kietas - ir visi kurie pabuvojo manau žino kad šie žodžiai reiškia daugiau nei įprastai. Sunku buvo tikėtis, kad vokiečiai tokie puikūs žmonės. Jie tiesiog kaifavo scenoje, siautė afterpartyje ir nuolat kartojo žodį "comeback", kas turėtų reikšti, jog šis jų gigas Lietuvos žemėje nebuvo paskutinis.

O Akiwarai is ciklo virs kasmetiniu rudeniniu festivaliu, skirtu labai keistai, tamsiai ir moderniai muzikai. Ratas uzdarytas, prasideda kitas.